Žinyno info

Jeremijo 31

₁„Tuo metu, – tai VIEŠPATIES žodis, –

aš būsiu visų Izraelio šeimų Dievas,

ir jos bus mano tauta“.

₂Taip kalba VIEŠPATS: „Tauta, išlikusi nuo kalavijo,

rado malonę dykumoje“.

Kai Izraelis ieškojo ramybės,

₃iš tolo man pasirodė VIEŠPATS:

„Amžina meile aš pamilau tave,

todėl nesiliauju tau reikštis ištikimąja meile.

₄Vėl tave atstatysiu;

mergele, Izraelio tauta, tu būsi atstatyta!

Vėl išsipuošusi, būgneliais nešina,

žengsi ir šoksi linksmuolių ratelyje.

₅Vėl veisi vynuogynus Samarijos kalnuose;

sodintojai gardžiuosis jų vaisiais.

₆Taip! Diena ateis, kai sargai ant Efraimo aukštumų šauks:

‘Kelkitės! Eikime į Sioną,

pas VIEŠPATĮ, savo Dievą’“.

₇Taip kalba VIEŠPATS:

„Džiaugdamiesi giedokite Jokūbui,

valiuokite pirmajai tarp tautų!

Skelbkite, garbindami ir sakydami:

‘Savo tautą, Izraelio likutį,

išgelbėjo VIEŠPATS!’

₈Štai parvesiu juos iš šiaurės krašto,

surinksiu iš žemės pakraščių.

Tarp jų – akli ir raiši,

moterys su vaikais ir gimdyvės;

visi drauge sugrįš kaip didi bendrija!

₉Verkdami jie eis namo,

bet aš vesiu juos guosdamas.

Vesiu juos prie tekančių upokšnių

lygiu keliu, kad niekas neklupinėtų,

nes aš esu Izraelio tėvas,

o Efraimas – mano pirmagimis.

₁₀Klausykitės, tautos, VIEŠPATIES žodžio!

Skelbkite jį tolimuose pajūriuose!

Sakykite: ‘Tas, kuris išblaškė Izraelį,

surinks ir ganys jį kaip kerdžius savo kaimenę.

₁₁Taip, nes VIEŠPATS išpirko Izraelį,

atpirko jį iš galingesnės už jį rankos.

₁₂Jie ateis ir džiūgaus ant Siono aukštumų,

suplauks prie VIEŠPATIES dovanų:

grūdų, jauno vyno ir šviežio aliejaus,

avių ir jaučių prieauglio.

Patys jie bus kaip gerai laistomas sodas

ir turės visko, ko jiems reikia.

₁₃Merginos tuomet linksmai šoks

drauge su jaunais ir senais,

nes jų gedulą pakeisiu džiaugsmu,

guosiu juos ir džiuginsiu kenčiančius.

₁₄Kunigus valgydinsiu rinktine atnašų dalimi,

o mano tauta sotinsis mano dovanomis’“, –

tai VIEŠPATIES žodis.

₁₅Taip kalba VIEŠPATS:

„Pasigirdo aimanos šauksmas Ramoje,

raudojimas ir graudus verksmas!

Rachelė rauda savo vaikų;

ji nesileidžia paguodžiama, nes jų nebėra“.

₁₆Taip kalba VIEŠPATS:

„Nustok aimanavusi,

nusišluostyk ašaras,

nes už tavo vargą bus atlyginta, –

tai VIEŠPATIES žodis, –

jie sugrįš iš priešų krašto!

₁₇Viltinga tavo ateitis, –

tai VIEŠPATIES žodis, –

tavo vaikai sugrįš į savo tėvynę!

₁₈Tikrai girdėjau Efraimą raudant:

‘Tu mane plakei, ir aš priėmiau plakimą.

Aš buvau kaip neprijaukintas veršis.

Sugrąžink mane, leisk man sugrįžti,

nes tu esi VIEŠPATS, mano Dievas.

₁₉Nors ir nutrūkau nuo saito, bet gailėjausi;

atėjęs į protą, sudaviau į šlaunį.

Esu sugėdintas ir raustu,

priekaištauju sau už savo jaunystės nuodėmes’.

₂₀Argi Efraimas man vis dar brangus sūnus,

mano numylėtas vaikas?

Juk kada tik nuo jo nusigręžiu,

vis menu jį su ilgesiu.

Mano širdis dėl jo plaka,

aš tikrai jo pasigailėsiu, – tai VIEŠPATIES žodis.

Kvietimas sugrįžti

₂₁Pasistatyk ant kelio rodykles,

nužymėk pati sau kelią ženklais,

įsidėmėk vieškelį – kelią,

kuriuo atėjai.

Sugrįžk, mergele, Izraelio tauta,

sugrįžk atgal į šiuos savo miestus.

₂₂Kiek ilgai dar svyruosi,

maištingoji dukterie?

Juk VIEŠPATS sukūrė naują dalyką žemėje:

moteris apkabins vyrą“.

₂₃Taip kalba Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: „Kai sugrąžinsiu tremtinius, Judo krašte ir miestuose vėl bus kartojamas pasveikinimas: ‘Telaimina tave VIEŠPATS, teisumo buveine, šventasis kalne!’ ₂₄Judo krašte ir miestuose drauge gyvens žemdirbiai ir klajokliai su kaimenėmis, ₂₅nes aš atgaivinsiu pavargusius ir pasotinsiu bejėgius“. ₂₆Tada aš pabudau ir žvalgiausi, nes mano miegas buvo malonus.

₂₇„Tikėk manimi, ateina dienos, – tai VIEŠPATIES žodis, – kai Izraelio namuose ir Judo namuose pasėsiu žmonių pasėlį ir gyvulių pasėlį. ₂₈Kaip anuomet budėjau juos išraudamas, griaudamas, naikindamas, žlugdydamas ir siųsdamas pražūtin, taip budėsiu jų labui, kad atstatyčiau ir iš naujo pasodinčiau, – tai VIEŠPATIES žodis. – ₂₉Tomis dienomis žmonės nebesakys: ‘Tėvai valgė rūgščias vynuoges, bet dantys atšipo vaikams!’ ₃₀Ne! Kiekvienas mirs už savo paties kaltę: dantys atšips tam, kuris valgo rūgščias vynuoges.

₃₁Tikėkite manimi, ateina dienos, – tai VIEŠPATIES žodis, – kai sudarysiu naują sandorą su Izraelio namais ir Judo namais. ₃₂Ne tokią sandorą, kokią buvau sudaręs su jų tėvais tą dieną, kai paėmęs už rankos išvedžiau juos iš Egipto žemės. Nors aš buvau jų Valdovas, jie sulaužė mano Sandorą, – tai VIEŠPATIES žodis. – ₃₃Štai kokią Sandorą sudarysiu su Izraelio namais, atėjus toms dienoms, – tai VIEŠPATIES žodis. – Įdiegsiu jiems savo Įstatymą, įrašysiu jį jiems į širdį. Tada aš būsiu jų Dievas, o jie bus mano tauta. ₃₄Tada nebereikės bičiuliui raginti savo bičiulį ar broliui savo brolį: ‘Pažinkite VIEŠPATĮ!’ Visi, maži ir dideli, pažins mane, – tai VIEŠPATIES žodis, – nes jų kaltę atleisiu ir jų nuodėmės daugiau nebeatminsiu“.

₃₅Taip kalba VIEŠPATS,

kuris duoda saulę, kad šviestų dieną,

įpareigoja mėnulį ir žvaigždes, kad šviestų nakčia,

kuris pažadina jūros bangų šniokštimą,

kurio vardas yra Galybių VIEŠPATS:

₃₆„Tik jei tie įstatai

pranyktų be mano valios, – tai VIEŠPATIES žodis, –

Izraelio palikuonys

amžinai liautųsi buvę tauta mano akyse“.

₃₇Taip kalba VIEŠPATS:

„Tik jei aukštybėse dangūs bus išmatuoti

ar gelmėse žemės pamatai ištirti,

aš atmesiu visus Izraelio palikuonis dėl visa,

ką jie yra padarę, – tai VIEŠPATIES žodis.

₃₈Tikėk manimi, ateina dienos, – tai VIEŠPATIES žodis, – kai VIEŠPATIES miestas bus atstatytas nuo Hananelio bokšto ligi Kampo vartų. ₃₉Matavimo virvė sieks dar toliau: tiesiai iki Garebo kalvos, o paskui pasuks Gojos link. ₄₀O visas lavonų ir pelenų slėnis, visi šlaitai viršum Kidrono slėnio, iki pat Arklių vartų kampo rytų pusėje, bus pašvęsti VIEŠPAČIUI. Miestas niekuomet nebebus nuniokotas ar sunaikintas“.